Pradinis Akademija Parama dizainui - tik deklaracijose
Parama dizainui - tik deklaracijose PDF Print E-mail
Autorius: Darius Skirkevičius   
2008 m. Milane vyko pati prestižiškiausia tarptautinė baldų mugė „Salone Internazionale de Mobile“. Pirmą kartą joje dalyvavo milžinišką mugės rengėjų atranką įveikę du vieni talentingiausių mūsų šalies jaunųjų dizainerių. Tačiau Lietuvos vardą ir dizaino mokyklą garsinti išvykę jaunuoliai nesulaukė jokio valstybės dėmesio – jaunieji talentai dalį mugės išlaidų turės padengti iš savo piniginės.

Vilniaus dailės akademijos Kauno dailės instituto Dizaino katedros vedėjas Jonas Venckūnas mano, kad nė cento neskyręs Lietuvos kultūros ir sporto rėmimo fondas pamynė valstybės ir kultūros interesus. Šalies valdžia dar kartą įrodė, kad investuoti į inovacijas yra nelinkusi, ir kartu lyg pabrėžia, kad Lietuva – pigios darbo jėgos ir mažos pridėtinės vertės įmonių šalis.

Mindžioja valstybės interesus

Šiandien jau niekas neabejoja, kad Lietuvos, kaip mažos ir gamtiniais ištekliais neturtingos valstybės, ateitis – intelektualus potencialas ir modernių technologijų tobulinimas bei mokslo naujovių diegimas.

Verslui rinkos specialistai jau senokai siunčia perspėjimus, kad tik žmogiškieji resursai ir jų pagrindu kuriami nauji informacinio ir technologinio pobūdžio produktai gali suteikti Lietuvai išskirtinio konkurencinio pranašumo globalinėje rinkoje. Tačiau kol kas šalies pramonė labiau linkusi dirbti užsakymų vykdytoja, nei investuoti į inovacijas.

Šalies valdžia mėgsta verslininkus už tai kritikuoti, tačiau ir pati neskuba remti potencialių intelektualaus produkto kūrėjų. Rinkos specialistai mano, kad tai ir yra pagrindinė priežastis, dėl ko neišnaudojamas žinių ir turimo žmogiškojo potencialas inovacijoms kurti.

Jeigu valstybė padėtų kūrėjams tikslingomis investicijomis, tai, anot kritikų, pataisytų problemines silpnai ir visai nefunkcionuojančios rinkos sritis. ES valstybės iki 2010 metų yra kviečiamos net 80 procentų padidinti investicijas į informacinės visuomenės plėtros mokslinius tyrimus, eksperimentinę plėtrą ir inovacijas. Tuo metu Lietuvos Vyriausybei tokie raginimai, atrodo, nė motais. Ir toks nenoras įrodinėjamas vos ne kas dieną.

Neseniai už inovacijų ir intelektualaus produkto rėmimą atsakingi valdininkai ignoravo vieną iš didžiausių ir prestižiškiausių pasaulyje baldų parodų Milane. Tiesa, ignoravo ne pačią parodą, o visą Lietuvos dizaino mokyklą, jos talentus jau pastebi įtakingiausi pasaulio dizaino industrijos rinkos dalyviai ir manantieji, kad jų darbai verti ES pramonininkų dėmesio.

Du vieni talentingiausių šalies jaunųjų dizainerių 23-ejų Mantas Lataitis ir 26-erių Paulius Savickas buvo pakviesti dalyvauti Milano mugėje po to, kai pirmasis jų tapo Maskvoje rengtos „Isaloni Worldwide Moscow“ parodos nugalėtoju, o antrasis – prizininku. Šį atrankos į Milano parodą etapą iki jų niekam iš Lietuvos dizainerių nebuvo pavykę įveikti.
Tačiau Lietuvos kultūros ir sporto rėmimo fondo taryba, paprašyta paremti jaunuosius talentus, projekto paraišką atmetė.

„Jau ne kartą pastebime, kad Kultūros ir sporto departamento projektų vertinimo kriterijai keisti, – sako Vilniaus dailės akademijos Kauno dailės instituto Dizaino katedros vedėjas Jonas Venckūnas. – Kaip pilietis sakau, kad valdininkai šiuo konkrečiu atveju pamynė valstybės interesus.“

Suraitė špygą

Buvęs panevėžietis dizaineris Mantas Lataitis prieš išvykdamas į Milaną „Verslo vartams“ prisipažino, kad yra labai nusivylęs valstybininkų požiūriu į dizainą. Jis mano, kad būtent jie ir yra kalti, kad protai iš Lietuvos nuteka tokiu mastu.

„Paspausti ranką ir pasakyti šaunuolis – tai viskas, ką jie moka. Visai neseniai spaudė man ranką šalies premjeras G.Kirkilas dėkodamas už Lietuvos vardo garsinimą, o jam tiesiogiai ar netiesiogiai pavaldus Kultūros ir sporto rėmimo departamentas atkišo man špygą, – „Verslo vartams“ sako M.Lataitis. – Prašėme 50 tūkstančių litų, tačiau jie ir mažiau nepasiūlė.“

Sulaukęs ne valstybinių institucijų ir Vilniaus dailės akademijos paramos M.Lataitis dalį būsimų išlaidų turės padengti iš savo santaupų. Dizaineris su pavydu žiūri į jaunuosius kolegas iš Latvijos, vertinamus savo šalyje. Lietuviai savo darbų Milano parodoje ekspoziciją 32 kvadratinių metrų ploto stende pristatys kartu su Latvijos dizaino studija „Direct design“.

„Dvi Baltijos valstybės ir toks skirtingas požiūris į inovacijas ir intelektualaus produkto reikšmę pramonės plėtrai. Latvijos vyriausybė mūsų kolegoms skyrė beveik 8 tūkstančius eurų, – pasakoja M.Lataitis. – Man teks mokėti iš savo kišenės, ir nemažus pinigus.“

Šiemet parodos plotas viršys 220 tūkstančių kvadratinių metrų (didžiausios lietuviškos tokio pobūdžio parodos „Baldai“ plotas šiemet siekė vos 11 tūkstančių kvadratinių metrų). Pernai Milano baldų parodoje dalyvavo 2000 kompanijų, apsilankė 270 tūkstančių žmonių iš 45 šalių. Stendo kainą, kurią dengia lietuviams parodos Milane organizatoriai, viršija 50 tūkstančių eurų. Mūsų valstybė savo prestižui nepanoro išleisti nė lito.

Kasa duobę ekonomikai

„Jaunųjų Lietuvos dizainerių dalyvavimas Milano parodoje – ne eilinis įvykis. Tai lyg Lietuvos aukštojo mokslo pristatymas, – sako Vilniaus dailės akademijos Kauno dailės instituto Dizaino katedros vedėjas Jonas Venckūnas. – Lietuva gali tikėtis dividendų, nes ekonomistai pripažįsta, kad dizainas yra ekonomikos variklis.“

Daugelis ES šalių skiria milžinišką paramą dizaino vystymui, nes investicijos į šią ekonomikos sritį atsiperka su kaupu. „Dizainas – tai naujos formos, medžiagos, naujos įdėjos. Baldų, automobilių, statybos ir kitos pramonės šakos gyvybiškai priklauso nuo dizainerių pasiekimų, – sako J.Venckūnas. – Mūsų pramonė pasirinko kitą – užsienio kompanijų samdinio kelią. Atrodo, kad ir šalies valdžiai taip yra gerai.“

Žinomas dizaineris ir Kauno dailės instituto lektorius Renatas Šukys mano, kad, demonstruodama, kad Lietuvai svarbiau krepšinis nei inovacijos, šalies valdžia kasa šalies ekonomikai duobę.

„Imkime, kad ir neva stiprią Lietuvos baldų pramonę – tai milžinas molinėmis kojomis. Visos baldų įmonės dirba užsienio kompanijoms – apyvartos milžiniškos, o pridėtinės vertės sukuriama labai mažai, – sako jis. – Tikėtis geresnės ateities mūsų baldininkai gali tik per inovacijas ir dizainą. Tačiau čia yra valstybinės reikšmės reikalas. Šalies Vyriausybė gali padėti ekonomikai skatindama inovacijas.“ Dabar, anot pašnekovo, susidaro įspūdis, kad išgirdę žodį dizainas valdininkai mano, kad kalbama apie drabužių dizainerį ir stilistą Juozą Statkevičių.

Intelektą superka užsienyje

Blogiausia, anot visų pašnekovų, kad Vyriausybė, išlaikydama Dailės akademiją, remdama mokslus ir dizaino tradicijas užmiršta, kad tas procesas turi turėti tęstinumą. Labai apmaudu, kai talentingi dizaineriai vietoje to, kad valstybės padedami galėtų sukurti gerą produktą ir taip sugrąžinti šaliai skolą, baigę mokslus gali įsidarbinti tik vizitinių kortelių kūrėjais.

„Laikas, kada Lietuva garsės kaip šiuolaikiška ir inovatyvi šalis dar nė nepradėtas skaičiuoti. Valdžios verslo politika tokia, kad puikios idėjos nužudomos vos tik užgimusios, – neslepia M.Lataitis. – Profesionalaus jaunimo kantrybė jau baigiasi, manau, kad jie gali išlėkti paskui darbininkus geresnių darbo ir gyvenimo sąlygų ieškoti. Intelektą vakaruose perka noriai.“

Mantas neatmeta galimybės, kad bus pastebėtas Milano parodoje, tačiau paklaustas, ar priimtų pasiūlymą padirbėti vakaruose, neskubėjo atsakyti teigiamai. „Aišku, nuo gero pasiūlymo vargu ar išdrįsčiau atsisakyti, bet kol kas save vis dar matau Lietuvoje, – sako talentingas 23 metų dizaineris.

Pagrindinis Milano parodos tikslas būtent ir yra surinkti po vienu stogu pačius talentingiausius jaunus dizainerius iš viso pasaulio ir parodyti juos pramonininkams.

 

Apie leidinį

Portfolio pradėtas leisti 2006 m., Lietuvos pramonininkų konfederacijos, Lietuvos grafinio dizaino asociacijos ir dizaino studijos "Mata Hari" iniciatyva.

Kontaktai

Redakcija: "Portfolio", P.d. 272, 03102 Vilnius

Spausdintinės versijos platinimas: LPK, A.Vienuolio g. 8, 01104 Vilnius