Pradinis Įvykiai CULTURA Vilnius – 2009 m. Europos kultūros sostinė
Kultūra – tai gyvenimas PDF Print E-mail
Autorius: Administrator   

Interviu su VšĮ "Vilnius – Europos kultūros sostinė 2009" direktore Elona Bajoriniene.

2009 m. Vilnius oficialiai perima projekto "Europos kultūros sostinė" estafetę – tai išskirtinis projektas Lietuvos kultūriniame gyvenime. Kaip vyksta baigiamieji pasiruošimo darbai? Kaip vystėsi šis projektas?
Galime sakyti, kad mes jau išeiname į finišo tiesiąją. Visi įžanginiai renginiai jau įvyko. Šiuo metu intensyviai ruošiamės oficialiam nacionalinės programos “Vilnius – Europos kultūros sostinė 2009” (VEKS) renginių atidarymui.Pasirengimo procesas buvo išties sudėtingas, nes šis išskirtinio mastelio projektas buvo rengiamas ne vienerius metus, pradedant nuo pat Lietuvos politinio sprendimo 2004 m. pateikti paraišką Kultūros sostinės 2009 statusui, nes ši data sutapo su Lietuvos vardo paminėjimo 1000-čiu.

Lietuva pirmoji iš naujai įstojusių į Europos Sąjungą šalių gavo teisę organizuoti šį renginį. Tokio masto metų trukmės projektas paprastai rengiamas 3-4 metus, Lietuvoje Kultūros sostinę orginizuojanti įstaiga buvo įkurta likus vos dvejiems metams iki numatytos datos. Visą likusį iki renginio laiką organizacinis komitetas lenktyniavo su laiku – stegėsi pavyti prarastą laiką. Viešajai įstaigai "Vilnius – Europos Kultūros sostinė 2009"  teko įdėti išties daug pastangų organizuojant daugybės valstybinių institucijų, paprastai tik išimtinais atvejais susitinkančių už vieno stalo, darbą vienoje komandoje bei efektyviai panaudoti projektui skirtas lėšas.Projekto eigą apsunkino tai, kad valdžia numatytiems projektams neskubėjo duoti finansinių garantijų. Dar ir dabar tiksliai nežinom ar gausim visas numatytas renginiui lėšas. Kita Europos Kultūros sostinė – Linzas (Austrija) su panašiom problemom nesusiduria. 

Europos kultūros sostinėmis 2009 metais bus tituluojami du miestai – Vilnius ir Linzas. Ar numatyti kultūriniai mainai, kultūrinis tiltas tarp jų?
Vilnius ir Linzas bus tik antrasis Kultūros sostinių tandemas per visą šio projekto 25 metų gyvavimą. Europos kultūrinio gyvenimo kontekste šis projektas yra didžiausias renginys Europo Sąjungoje. Sąryšis tarp būsimų Europos Kultūros sostinių yra daugiau formalus – abu miestai metus laiko bus tituluojami 2009 Europos Kultūros sotinėmis. Žiūrint iš istorinio taško, tarp abiejų miestų kažkokių gilesnių kultūrinių sąsajų nebuvo. Su Linzu mes sutarėme, jog nesivadovausime "santuokos per prievartą" principu ir kad bendradarbiavimas turės vykti natūraliai – profesinių interesų pagrindu, t.y. patys profesionalai turės susirasti vieni kitus pagal temas, pagal tai, kas jiems įdomu. Ir tokie kontaktai užsimezgė. Jau žinome, kad bendradarbiavimas vyks tarp literatų, muzikantų, šiuolaikinio meno ir kino meno centrų bei vaikų kolektyvų.

Kokie numatomi reikšmingiausi, įspūdingiausi programos projektai?
Nelygu ką vadinti reikšmingiausiu – ar pagal mėnesius, ar pagal sritis  – vizualiuosius menus, teatrą, muziką, ar pagal programos dalis, kurių turime šešias – specialieji renginiai, konferencijos ir suvažiavimai, Europos menų, Kultūrų (at)pažinimo, Gyvosios istorijos ir Žmonių programos.Vieni iš turbūt įsimintiniausių renginių vyks birželio 19-21 d., kuomet Vilniaus Nacionalinėje dailės galerijoje bus atidaroma paroda "M.K.Čiurlionis ir jo amžininkai". M.K.Čiurlionio tapyba pirmą kartą atkeliaus į sostinę. Formuojant ekspoziciją, bus bendradarbiaujama ir su Ermitažo, Lenkijos muziejais. Tom pačiom dienom vyks renginys "Kultūros naktis" (viliamės, kad ji prigis bei taps tradiciniu renginiu ir būsimose Europos Kultūros sostinėse), o prie Markučių tvenkinių skambės A.Griškevičiaus, A.Jonyno, G.Sodeikos ir E.Nekrošiaus sukurta oratorija "Ąžuolo misterija" – tam tikras VEKS sveikinimas Lietuvos vardo 1000-čio paminėjimui. Kulminacinis renginys vyks Vilniaus senamiestyje, kur Dž. Verdžio "Requiem" dainuos įspūdingas 300 dainininkų iš viso pasaulio choras.

Kiek tikitės pritraukti turistų?
Išanalizavę anksčiau įvykusių Europos Kultūros sostinių veiklos rezultatus, užsibrėžėme tikslą pritraukti apie 15% turistų daugiau nei įprastais metais. Aišku, tai priklauso ir nuo sezono ir nuo miestų, nes tradiciškai Vilnius ir Klaipėda (su Kuršių Nerija) pritraukia daugiausia turistų. Mūsų prognozes, deja, apsunkina neseniai kilusi pasaulinė ekonominė krizė.

Ar šis kultūrinis projektas bus tęsiamas ir po 2009-ųjų?
Nemaža dalis lėšų investuojama į tokius projektus, kurie turėtų veikti ir toliau, tačiau nebe iš Kultūros sostinės biudžeto, bet savarankiškai. Pavyzdžiais galėtų būti atidaroma Nacionalinė galerija, Menų spaustuvės kompleksas, įkurtas Dizaino inovacijų centras. Norėtume, kad ir toliau gyvuotų ir būtų finansuojami tokie Kultūros sostinės inicijuoti projektai, kaip "Lux", "Menas netradicinėse erdvėse", "Kultūros naktis", "Gatvės muzikos diena", besikeičianti Lietuvos kultūros sostinė, bet tai jau priklausys nuo politikų valios. Būtų gaila, jei mūsų sukaupta trijų metų patirtis būtų iššvaistyta...

Kokių rezultatų tikitės iš VEKS'o? Kokį pėdsaką jis gali palikti Vilniaus, Lietuvos gyvenime?
Kultūros sostinių rezultatai matuojami įvairiais aspektais. Geriausiai matoma pusė – iškilusi nauja infrastruktūra. Mūsų atveju didelis poveikis kultūriniam gyvenimui turėtų būti ne tik dėl naujai statomų pastatų, bet ir todėl, kad praktiškai pirmą kartą per Nepriklausomybės laikotarpį sistemiškai renovuojama visa svarbi kultūrinė infrastruktūra. Nuo pat sovietmečio eros pabaigos, visa ši infrastruktūra gyvavo "bado dieta", negaudama praktiškai jokių investicijų. Ir štai vos per kelis metus bus (kai kurie jau yra) atnaujinti ir Jaunimo teatras, ir Valstybinis akademinis, ir Valstybinis operos ir baleto teatras, ir Filharmonijos bei Šiuolaikinio meno centro priestatai, o taip pat viešosios erdvės – pvz., Vingio, Sereikiškių parkai ir pan.Mažiau bus matomos kitos, bet ne mažiau svarbios, investicijos – į žmonių įpročių keitimą, į socialinius ryšius. Manau, kad Kultūros sostinės projektas padės mums ir toliau integruotis į Vakarų Europos kultūrą, padės vystyti demokratišką ir atvirą visuomenę.

Kokie didžiausi iššūkiai, organizuojant tokio masto renginį? Kame šio projekto specifika?
Visais atžvilgiais tai yra išskirtinis projektas, vienkartinis projektas, kokį gali kurti tik vienąkart gyvenime. Didelis iššūkis yra tai, kad suformuota projekto vizija patikėtų visos į šį projektą įtrauktos valdiškos institucijos. Nepasitikėjimas idėjomis kartais kyla iš inercijos, o kartais dėl savų intersesų. Labai daug skirtingų žinybų juda skirtingais greičiais, turi skirtingas strategijas, darbo dienotvarkes ir visą tai suvesti į vieną vagą bei padaryti taip, kad visi siektų bendro tikslo ir yra didžiausias iššūkis.

Kaip šis projektas palies kitus Lietuvos miestus? Manyčiau, kad didžiausias mūsų indėlis šiuo klausimu yra tame, jog šis Kultūros sostinės projektas sukūrė precedentą organizuoti besikeičiančias Kultūros sostines Lietuvos masteliu. Pirmoji Lietuvos Kultūros sostinė – Zarasai. Savo potencialą galės atskleisti ir kiti miestai – tereikia  susikurti savo vizijas, pabandyti jomis įtikinti ir jas įgyvendinti.Europoje jau seniai pastebėta, kad jei "centras" tampa kūribingu (pirmiausia tai sietina su kultūros sektoriumi), kūribiškumas tampa vertybe ir kitose srityes – ar tai būtų ekonomika ar moksliniai tyrimai. Kūribiškumas tampa "užkrečiamu".Pačia mūsų renginio koncepcija – "kultūra gyvai" – bandome besti pirštu į esmę, kad iškeltume patį kūrybiškumą  kaip vertybę ir parodytume, kad jis, kaip ratilai vandens paviršiumi, gali sklisti visomis kryptimis, įskaitant ir ekonominę sferą.

Ar bus su dizainu susijusių renginių?
Čia reikšmingiausiu įvykiu, matyt, galima įvardinti Dizaino ir inovacijų centro atsiradimą – tai nauja struktūra prie Vilniaus dailės akademijos, kuruosianti įvairius su dizainu susijusius renginius, kūrybines dirbtuves (workshop), paskaitas ir konferencijas.Iš atskirų projektų galėčiau paminėti Lietuvos dizaino forumo organizuojamą "Dizainas visiems" projektą, Mados dizaino asociacija organizuos tarptautinius "Madų savaitgalius", kurių metu Gedimino prospektas pavirs didžiausiu Europoje madų podiumu.

Be abejo analizavote ir kitų Europos kultūros sostinių patirtį, ko galima iš jų pasimokyti? Pats renginio formatas visur yra daugmaž panašus - projektas turi trukti visus metus. Tai yra vieno miesto projektas apie miestą. Todėl kultūros renginiai turi koncentruotis tik mieste, tapusiame Europos Kultūros sostine.Iš esmės kiekvienas toks projektas, ieškodamas būdų kaip perteikti savo kultūros viziją, turi susirasti savo kelią – išanalizuoti savo kontekstą, suformuluoti savo tikslus, įvertinti situaciją. Kiekvienas, tampantis Kultūros sostine miestas, kelia sau skirtingus tikslus, pvz., industrinis Linzas siekia būti Austrijos kontekste asocijuojamas su žodžiu "kultūra", panašius tikslus sau kelia ir pramoninis Liverpulis (lankėmės Liverpulyje, kur tobulinome savo įgūdžius renginio administravimo srityje), Vilnius gi siekia kelti miesto žinomumą tarptautinėje arenoje.

Kultūra viena iš tų sričių, kurioje Lietuva pakankamai konkurentabili pasaulyje, kaip manote ar ne tikslingiau būtų Lietuvos įvaizdį formuoti naudojant būtent kūltūrinius argumentus?
Vienareikšmiškai mažų ir mažai žinomų valstybių stiprioji pusė yra jų kultūrinis paveldas. Aš tame kultūros audinyje ieškočiau daugiau konkretumo, pvz., stereotipas, kuris siejamas su Austrija yra Vienos valsas. Kultūrinis stereotipas, su kuriuo galėtų būti siejama Lietuva – tautos dainingumo pradas, tačiau šią nišą jau yra užėmusi Latvija. Žvelgiant plačiai, Europos unikalumas yra jos įvairovė. Čia, sąlygiškai mažoje teritorijoje, yra ypatinga didelė įvairių ir savitų kultūrų koncentracija. Šiame kontekste aš įžvelgčiau mūsų tautos kultūrinį vienalytiškumą. Lietuvoje dominuoja baltiška dvasia, ir galbūt čia reikėtų ieškoti mūsų išskirtinumo, pvz., lietuviai ilgiausiai Europoje išlaikė pagonybę.

 

Apie leidinį

Portfolio pradėtas leisti 2006 m., Lietuvos pramonininkų konfederacijos, Lietuvos grafinio dizaino asociacijos ir dizaino studijos "Mata Hari" iniciatyva.

Kontaktai

Redakcija: "Portfolio", P.d. 272, 03102 Vilnius

Spausdintinės versijos platinimas: LPK, A.Vienuolio g. 8, 01104 Vilnius