Pradinis Dizainas ir ženklodara SECTURA Klaipėdos dizaino centras
Baltijos jūros įkvėpti PDF Print E-mail
Autorius: Administrator   

Interviu su vienos seniausių ir didžiausių Lietuvos dizaino kompanijų "Klaipėdos dizaino centras" vienu iš įkūrėjų ir vadovų, dizaineriu Vakariu Bernotu.

Kokia buvo KDC pradžia?
Viskas prasidėjo dar nuo Valstybinio dailės instituto (dabar - Vilniaus dailės akademija), į kurią 80-ųjų viduryje įstojo pirmas gausus klaipėdiečių būrys: Martinkus, Mickevičius, broliai Klimai. Pirmasis Dizaino katedros vedėjas ir jos įkūrėjas prof. F.Daukantas net sukūrė klaipėdiečių mitą, jis sakė "Klaipėdiečiai neišlepinti, labiau stengiasi, jie darbštūs ir...tiesiog kitokie". Po kelių metų į VDI įstojau aš ir Kęstučio Mickevičiaus brolis Valdas. Baigę mokslus, visi sugrįžome į Klaipėdą ir Vakarų pakrantėje buvome pirmieji profesionalūs, diplomuoti dizaineriai. Taip prasidėjo mūsų – kaip profesionalų – kelias. O tuomet net terminas "dizainas" dar buvo negirdėtas. 10 metų dirbome "bradžiojo socializmo" sąlygomis Klaipėdos kombinate, kuriame buvo įkurtas atskiras dizaino darbų baras, kuriame mūsų "penketukas" ir darbavosi. Lietuvai atgavus Nepriklausomybę, A.Klimas, V.Mickevičius ir aš beveik pirmieji nulėkėme registruoti savo firmą. Beje, jos gan keista juridinė forma nepakito iki šiol – KDC yra KŪB (Komanditinė ūkinė bendrija), t.y. jos savininkai už kompanijos veiklą atsako savo turtu. Tad, galima teigti, jog mes labai savimi pasitikime :)

KDC atlaikė kelias ekonomines šalies krizes – su mūsų firmos sąskaitomis bankrutavo “Vakarų bankas”, vėliau – “Akcinis inovacinis bankas”, 1999 m. pergyvenome Rusijos krizės padarinius. Žydai turi patarlę "Neduok dieve gyventi permainų epochoje", mes gi savo kailiu patyrėme visą perėjimo iš socializmo į kapitalizmą “žavesį“. Atlaikėme.

Kiek KDC turi darbuotojų?
Vienu metu kompanijoje dirbo 50 žmonių. Vėliau optimizavome savo veiklą ir dabar dirba apie 30 žmonių. Pastebėjome, jog viršijus šį skaičių, valdyti procesą pasidaro gana sunku. Kompanijoje trys savininkai-dizaineriai esame ir kūrybininkai, ir rinkodarininkai, ir administratoriai, gyvenimas pavertė mus universaliais verslininkais. Net mūsų rinkodaros vadovas greta ekonominio, turi dizainerio ir išsilavinimą :)

Beje, mes tampriai bedradarbiaujame su Vilniaus dailės akademijos Klaipėdos vizualaus dizaino katedra (KVDK). Pas mus studentai tobulinasi, atlieka stažuotes, praktikas. Dalis absolventų lieka kompanijoje dirbti. KDC daugumai studentų, baigusių mokslus KVDK, praktiškai tampa pirmąja profesionalaus starto aikštele.

KDC turime ir gamybos padalinį, tiksliau – surinkimo. Mat rinkai vis labiau specializuojantis, nebeliko prasmės visus darbus atlikti pas save po vienu stogu (turėjome ir šilkografijos cechą, ir vieni iš pimųjų buvome įsigiję plačiaformatį spausdintuvą ir t.t.). Dabar mes užsiimame tik kūryba, susirandame gamybos subrangovus ir pas save tik sukomplektuojame pagal mūsų projektus pagamintus gaminius. KDC įvardinčiau gal labiau netgi ne kaip klasikinę projektavimo kompaniją, o kaip daiktų kūrėją. Gal tai ir nėra pats lengviausias kelias, bet tai – mūsų kelias.

Kokios KDC veiklos sferos?
Gyvenimas mus tiesiog privertė tapti daiktų kūrėjais. Sukurti ir pagaminti. O buvo laikotarpis, kai projektų klientams tiesiog nereikėjo!  Su kapitalizmo atėjimu į Lietuvą kompanijoje atsirado lauko reklamos kryptis. Daugumoje atveju mes užsiimame kompleksišku projektavimu ir gamyba ¬– įsijungiame į procesą dar objekto, kuriam kuriame lauko reklamą, kūrimo užuomazgoje. Tik tokiu atveju galima pasiekti geriausią rezultatą. Nes jei kuri tik gabaliuką (t.y. atskirai nuo visumos), tai sunku pasiekti integralumą ir visuomet tai ir lieka tik gabaliuku. Be minėtų sričių dar kuriame interjerus, firminius stlius (corporate identity) ir pakuotes - žodžiu užsiimame plačiu dizaino darbų spektru.

Kodėl KDC neturi filialų kituose dižiuosiuose Lietuvos miestuose?
Nėra prasmės. Lietuva perdaug maža šalis, 300 km – ar tai atstumas? Tad kokia prasmė steigti atstovybes?

Kadangi Jūs – KDC savininkai – užsiimate ir administravimu ir rinkodara ar lieka laiko kūrybai?
Kūryba KDC - komandinis procesas, tai reiškia vieną gali pavaduoti kitas. Savotiškas estafetės principas. Kiekvienas projektas pereina per daug rankų (ir galvų :) tad daugumoje atvejų sunku net įvardinti vieną konkretų autorių. Antra vertus (ir su tuo jau susigyvenome), nelabai įsivaizduojame, kaip galėtume turėti samdomą direktorių. Ir dar be dizainerio išsilavinimo :)

O kur semiatės įkvėpimo?
Tie šaltiniai yra aplink mus, reikia tik juos pamatyti. Tai gali būti kultūrų istorija, kelionės, bendravimas su žmonėmis. Nebūna vieno – lyg kelrodės žvaigždės – įkvėpimo šaltinio. Yra kelias, kuriuo eini. Ir tame kelyje randi daug įdomių dalykų. Sutinki žmonės, bendrauji, jie neišvengiamai tave įtakoja.
 
Ar KDC turi savo kūrybos stilių ar filosofiją?
Manau kiekviena kompanija skiriasi viena nuo kitos. Ne išimtis ir mes. Net vardas daug lemia. "Klaipėdos dizaino centras": Klaipėda, tai miestas prie jūros ir tai daug ką pasako. Nors mes niekada neprisistatome kaip "jūrinio" dizaino kompanija, bet mūsų projektai persmelkti jūros dvasia. Jūra - tai gaivalas, stichija, didybė ir ja  persunkta mūsų kūryba. Gal ne be pagrindo prof. F.Daukantas sukūrė minėtą mitą apie "kitokius" klaipėdiečius?

Jei viską galėtum pradėti nuo pradžių ar ką nors keistum nueitame kelyje?
Hmmm...Kas būtų, jeigu būtų? Kelias anaiptol nebuvo lengvas, bet tie išmėginimai mus grūdino. Juk pradėję savo kūrybinę veiklą mes praktiškai turėjome sukurti ir patį poreikį dizainui – mažai kas iš potencialių klientų nutuokė, kas tai yra dizainas ir kokią naudą jis gali duoti. Ir tai padaryti sovietmečiu gal net ir buvo lengviau. Anuomet mažai kas priklausė nuo politinių perturbacijų. Jei sugebėdavai įrodyti, kad pasaulyje tokie dalykai daromi ir jie reikalingi žmonėms – įsigydavai klientą ir galėdavai raelizuoti savo idėjas. Pvz. statant Tarptautinę jūrų perkėlą, mes jos sumanytojams įrodėmė, kad perkėlai reikės firminio stiliaus (corporate identity) ir komunikacinės sistemos. Pradėjome savo veiklą tokiu laikotarpiu, kuomet galėjai dalyvauti procese ir įtakoti aplinkos pasikeitimus.

Kuo paaiškinti fenomeną, kad KDC Vakarų Lietuvoje praktiškai neturi konkurencijos?
Aš ir pats sau tą klausimą užduodu, bet nerandu atsakymo! Kasmet KVDK išleidžia nemažai kvalifikuotų dizainerių, kurie pereina KDC mokyklą. Galbūt atsakymas susijęs su mūsų buities kultūra ir poreikiu ją kurti? Lietuvai įstojus į Europos Sąjungą, skandinaviškas požiūris – mūsų kelrodė žvaigždė – į buities kultūra turi ateiti ir čia, į Lietuvą ir tam reikės dizainerių, kurie keliauja, stebi ir galės savo idėjas įdiegti pas mus. Bet kol kas tas kultūrų neatitikimas yra perdaug krintantis į akis. Mane tebestebina gero dizaino šalių (Olandija, Vokietija, Skandinavija) nepaliaujamas gebėjimas nuolat tobulėti. Kuomet mes kūrėme "Lietuvos geležinkelių" stilių ir važiavome į danų dizaino kompaniją "Kontrapunkt" mokytis iš jų sukurto Danijos geležinkelių ("DSB") stiliaus, mane nustebino, kad mano požiūriu sėkmingai gyvavusį tobulą dizaino kūrinį, jau tapusį kultiniu dizainerių tarpe, jie ėmėsi radikaliai keisti. Bet užteko įsigilinti į problemą, kad suvokčiau, jog Danijai 1973 m. įstojus į Europos Ekonominę Bendriją (dabar – Europos Sąjungą), "DSB" įsiliejo į Europos geležinkelių tinklą ir danams iškilo būtinybė akcentuoti šį pokytį ir naujas vertybes. O dizainas yra viena tų sričių, kur tai galima perteikti sėkmingiausiai. Šiuo požiuriu kūrybai Lietuvoje dar turime plyną lauką ir, neabejoju, gerų dizainerių poreikis atsiras. Taisyti visuomet yra sudėtingiau, nei kurti iš naujo.

Kaip KDC pritraukia naujų klientų?
Kaip minėjau, buvo laikmetis, kai jokių klientų nebuvo, nes niekas nežinojo, kas tai yra dizainas. Tad klientus teko susikurti patiems. Ir tie  klientai – mūsų klientų branduolys – augo kartu su mumis. Savo laiku mes buvome savo profesijos vėliavnešiai – straipsniais spaudoje, TV ir radijo laidose, parodomis įtikinėjome, kad dizainas yra reikalingas. Dabar, kai traukinys jau rieda, belieka laikas nuo laiko apie save tik priminti. Būna, kad klientai padaro ratą – išeina, kad įsitikintų, jog KDC teikia kokybiškiausias paslaugas, ir grįžta :) Kai kurių mūsų klientų – kaip pvz. "Švyturio" –rinkodarą diktuoja naujieji juos įsigiję šeimininkai (kompanija "Carlsberg"). Mūsų klientai žino, kad mes nersimės iš kailio, kad garantuotume kokybišką rezultatą. Aš visada laikausi nuostatos, kad dizaineris – tai visų pirma problemų likvidatorius.

Ar KDC dalyvauja konkursuose?
Nors į konkursus žiūriu gana skeptiškai – ypač į tuos, kuriuose lemiamą vaidmenį vaidina kaina, konkursuose dalyvaujame, nes tai palaiko mūsų kūrybos "sportinę" formą ir neleidžia sustabarėti.

Prancūzų grafinis dizaineris Alain'as Le Quernec'as yra pasakęs "Jei tavęs (klientas) paprašė dviračio, nebijok jam pasiūlyti Rolls-Royce'o". Ar sutiktum su tokia nuostata?
Iškart galiu po šia fraze pasirašyti. Klientas ateidamas kartais net nežino, ko jam reikia. Dizaineris – kaip gydytojas – visapusiškai išanalizuoja kliento problemą ir dažnai turi tapti ekspertu kliento veiklos srityje (kartais net geresniu, nei pats klientas) ir pasiūlyti jam optimaliausią problemos sprendimą. Tik tokiu atveju gali tikėtis sėkmingo rezultato. Pirma - įvardinti, kas yra blogai, antra - pasiūlyti sprendimą.

Kokios sąvybės būtinos dizaineriui, norint išsilaikyti ir sėkmingai dirbti šiame versle?
Pastabumas, sugebėjimas įvertinti ir lyginti. Jei yra šviesa, tai yra ir šešėlis. Reikia mokėti identifikuoti blogąsias puses (problemas) ir sugebėti išryškinti gerąsias. Aišku, būtina turėti ir verslininko gyslelę. Be abejo, kiekvienas nori minimaliom priemonėm pasiekti maksimalų rezultatą, bet tai pasiekiti gali tik geriausi iš geriausiųjų. Ne visada būtina mestis dirbti (kurti), pirma reikia gerai pagalvoti ką ir kodėl daryti.

Ko trūksta šiuolaikiniam lietuvių dizainui?
Galbūt daugiau gerų dizainerių, gebančių kurti gerą dizainą? Juk mes tokio pat molio žmonės kaip ir skandinavai, bet kodėl mūsų aplinka taip skiriasi nuo jų? O situaciją juk galime pakeisti. Lietuviai darbštūs, gabūs ir gali pasiekti puikių rezultatų. Išprusimas dizaino srityje ateina. Ir aš tai matau.

 

Apie leidinį

Portfolio pradėtas leisti 2006 m., Lietuvos pramonininkų konfederacijos, Lietuvos grafinio dizaino asociacijos ir dizaino studijos "Mata Hari" iniciatyva.

Kontaktai

Redakcija: "Portfolio", P.d. 272, 03102 Vilnius

Spausdintinės versijos platinimas: LPK, A.Vienuolio g. 8, 01104 Vilnius