Casa de la lluvia – Lietaus namai Print
Autorius: Administrator   

Lietuva, vienintelė iš Baltijos šalių, dalyvavo 2008 m. pasaulinėje EXPO 2008 paradoje Ispanijoje.

Pagrindinė parodos tema – vanduo ir darnus vystymasis.

Pagrindinė pasaulinės parodos „EXPO Zaragoza 2008“ tema – vanduo ir darnus vystymasis. Kadangi pastaruoju metu vienas didžiausių visos žmonijos rūpesčių yra vandens išteklių naudojimas išlaikant ekologinę pusiausvyrą, šiai problemai reikia kuo platesnio tarptautinės bendruomenės dėmesio. Visos valstybės turi prisidėti kuriant ir taikant naujas racionalaus vandens išteklių naudojimo strategijas. Skatinti šį procesą – vienas svarbiausių keturiasdešimt penktosios pasaulinės parodos tikslų. 

Anot „EXPO Zaragoza 2008“ organizatorių, ši paroda turėtų tapti itin plataus masto pasaulinės diskusijos vandens naudojimo tema, valstybių, tarptautinių organizacijų, vartotojų, vandens operatorių ir vadybininkų susitikimų ir debatų vieta. Jos tikslas – plėtoti bendrą supratimą apie vandens išteklių naudojimo Žemėje galimybes ir problemas. Parodoje atsispindės geriausia vandens naudojimo patirtis ir pasaulinės naujovės.

Dvidešimt penkių hektarų teritorijoje prie Ebro upės Saragosoje buvo įrengta apie pusantro šimto paviljonų – 105 pasaulio valstybių, 3 tarptautinių organizacijų, 19 Ispanijos autonominių regionų, keliolikos neoficialių dalyvių (kompanijų) bei įspūdingi teminiai paviljonai. Per tris mėnesius parodą aplankė kiek daugiau nei pusšešto milijono žmonių iš Ispanijos ir viso pasaulio, nors buvo tikėtasi sulaukti šiek tiek daugiau lankytojų - apie 7-8 mln. 

Pasak Lietuvos ekspozicijos generalinio komisaro, Aplinkos ministerijos Visuomenės informavimo ir viešųjų ryšių departamento direktoriaus Romo Jankausko, mūsų šalies paviljonas - "Lietaus namai" (projekto autorius ir įgyvendintojas Saulius Valius, UAB "Ekspobalta") lankytojų sulaukė kur kas daugiau negu tikėjosi – 820 tūkstančių, ir buvo vienas populiariausių tarp lankytojų. 

Tarptautinio parodų biuro prizai už geriausią temos atspindėjimą ir dizainą buvo išdalinti tik toms šalims, kurios yra šios organizacijos narės (Lietuvos tarp 154 valstybių, galinčių spręsti, kur ir kokios pasaulinės parodos vyks, kokia "Expo" politika bus vykdoma, dar nėra). Tarp didžiųjų pasaulio valstybių, kurios turėjo ir didžiausius paviljonus, kaip labiausiai atspindėjusi parodos temą pažymėta Vokietija, o dizaino požiūriu geriausiu pripažintas Japonijos paviljonas.  Tarp vienoje kategorijoje su Lietuva buvusių valstybių trečiuoju prizu apdovanotas Lenkijos paviljonas, mūsų kaimynei kainavęs net aštuonis milijonus eurų (keturis kartus daugiau nei Lietuvos). 

Estafetė surengti panašią tarptautinę "Expo" parodą perduota Pietų Korėjos miestui Jaosu (parodos tema skirta vandenynų išsaugojimui), tačiau artimiausia pasaulinė "Expo" paroda jau po pusantrų metų vyks Šanchajuje. Būsimos parodos Kinijoje tema "Geresnis miestas, geresnis gyvenimas".  

Kuo išsiskiria Lietuva?

Lietuva – viena iš nedaugelio valstybių, kur miestų gyventojai geria vandenį ti kiš požeminių šaltinių, kuri turi daug švarių ežerų ir upių.

Šalies pavadinime Lietuva užkoduotas žodis „lietus“. Gyventi Lietuvoje, būti lietuviu, vadinasi bendrauti su lietumi, suprasti jo prigimtį, žinoti reikšmę. Lietus baigia ir pradeda. Lietus nuplauna ir augina. Lietus išsuka vandens ciklo ratą. Per amžius atsikartojanti kraštovaizdžio ir klimato konstanta subtiliai veikia gamtos ir žmonių gyvenimo ritmą. Esame susigyvenę su lietumi. Esame vienintelė šalis pasaulyje, pavadinta lietaus garbei. Lietus Lietuvoje geriausiai atskleidžia savo kūrybiškąjį pradą: jis čia gyvena, įkvepia gyvybę, augina ir atgaivina. Iš čia kyla Lietuvos ekspozicijos konceptualioji idėja „Lietaus namai“ – Casa de la lluvia, tapęs oficialiu Lietuvos ekspozicijos parodoje „Expo Zaragoza 2008“ pavadinimu.  Lietuvoje lietus gyvena. Lietuva – natūralios ir unikalios gamtos šalis. Lietus augina. Lietuva sparčiai žengia į priekį, auga ekonomika, miestai, žmonių galimybė. Lietus įkvepia. Lietuva palieka įspūdį, moka nustebinti. Šalis turi turtingą kultūrinį paveldą, čia vyksta aktyvus šiuolaikinės kultūros gyvenimas. Vilnius – 2009 m. Europos kultūros sostinė. Lietus atgaivina. Lietuva – šviežių, gaivinančių įspūdžių šalis. Tai žalias turizmo taškas Baltijos regione.

Menas, gimstantis iš vandens srovių

Lietus asocijuojasi su rudeniu ir mėlyna spalva, kuri būdinga lietuvaičių akims. Vanduo taip pat reiškią skaidrumą, harmoniją, tyrumą ir visa, kas yra natūralu. Dėl šios priežasties pagrindiniu savo ekspozicijos akcentu Lietuva pasirinko lietų. 

Pagrindinė paviljono dalis yra didelis kubo formos namas (paviljono plotas – 578 kv. m.), kurio sienas atstoja krintantis lietus. Šie namai turi draugišką lietaus dievybę, kuri įsileidžia tik tuos lankytojus, kurių norai geri.  

Centrinis paviljono objektas yra unikali vandens instaliacija "Gyvasis lietus" – interaktyvus, "protingas" vanduo, kviečiantis bendrauti ir kartu pažinti Lietuvą. Tai trys mažėjantys stačiakampiai, kurių sienų plokštumas formuoja krintantis vanduo – lietus. Lietaus sienose išdėlioti purkštukai raeguoja į žmogaus judesius ir atveria duris, per kurias lankytojas nesušlapdamas keliauja iki mažiausios, intymiausią santykį sukuriančios lietaus patalpos. 

"Tai draugiškas lietus. Tie, kurie ateis pilni gerų ketinimų, vandens sienas pereis, – sako Saulius Valius, paviljono architektūrinės idėjos autorius, – Įrengtos slaptos kameros parodys į šią zoną įeinaqntį žmogų ekrane, o po to suprojektuos jį viduje esančiame monitoriuje. Taigi, kiekvienas įėjęs į Lietaus namus atras save". 

Patekę vidun lankytojai pasijunta lietaus apsuptyje, kuriame atsispindi nuostabūs Lietuvos vaizdai. Į nuotraukas lankytojai turi žvelgti iškėlę galvas – taip sukuriama iliuzija, kad jie mato vaizdus tarsi jie iš tiesų būtų visai šalia. Lietaus namuose galima rasti septynis šulinius, kurie kviečia žvelgti vidun. Kiekvienas jų siūlo skirtingą informaciją apie Lietuvą, tokią kaip istorija, ekonomika, kultūra. Čia taip pat siūlomas baseinėlis su karšto ir šalto vandens srovėmis, kurias maišant galima kurti paveikslus. Piešiniai, kuriuos sukuria lankytojai, projektuojami ant sienos priešais, o norintys gali gauti savo paveikslo kopiją.

Rengiant paviljono koncepciją, pagrindiniai idėjos kriterijai buvo aiškumas, suprantamumas, žmogiškumas ir išskirtinumas, kūrybiškas parodos temos „Vanduo ir darnus vystymasis“ išskleidimas. Norėta kuo aiškiau Ispanijos ir kitų šalių gyventojams perteikti šalies nacionalinį identitetą, formuoti teigiamą Lietuvos įvaizdį, skleisti aktualią informaciją tiek paprastiems parodos lankytojams, tiek aplinkosaugos, vandens išteklių sričių žinovams.  

Lietuva ir vanduo

  • Vandenį lietuviai nuo seno laikė šventu ir garbino tikėdami, kad jame gyvena vėlės, dvasios ar dievybės. Buvo tikima magiška upių ir šaltinių galia.
  • Lietuvoje teka beveik 30 000 upių ir upeliukų (bendras jų ilgis siekia 64 000 km.). Tik 13 iš jų yra ilgesni nei 100 km.
  • Lietuvoje iš viso yra apie 6000 ežerų, iš jų beveik 3000 sudaro ežerai, kurių plotas didesnis nei 0,5 ha. Jų bendras plotas – 880 km². Visi ežerai užima apie 1,4 proc. visos Lietuvos ploto. Be to, šalyje yra 340 dirbtinių tvenkinių, kurie didesni nei 5 ha. 0,05–0,50 ha ežerėlių yra iki 3150, iš viso jie teužima 530 ha ploto.
  • Kiekvienam šalies teritorijos ploto kv. km. tenka po kilometrą upės ar upelio vagos.
  • Didžiausia šalies upė – Nemunas, kurio ilgis yra 927 km (iš jų 475 km teka Lietuvos teritorija).
  • Pagrindiniai vandens keliai – Nemunas, Kauno marios beūi Kuršių marios – siekia per 600 km.
  • Didžiausias šalyje yra Drūkšių ežeras (43,5 kv.km), ilgiausias – Asvejos arba Dubingių ežeras (vbeveik 22 km ilgio), giliausias – Tauragnas (62,5 m.)
  • Lietuva yra viena iš nedaugelio Europos šalių, kuriose viešajam vandens tiekimui (gėrimui ir kitiems tikslams) naudojamas grynas požeminis vanduo. Jame yra labai mažai cheminių medžiagų ir patogeninių mikrobų, vanduo randamas nuo 300 iki 400 m gylyje
  • Šiandien apie 11 000 gręžinių šalyje siurbia vandenį iš maždaug 20 vandeningų sluoksnių
  • Vienas Lietuvos gyventojas vidutiniškai per metus sunaudoja apie 6500 kub. m  vandens. XVIII a. buvo atrastos gydomosios mineralinio vandens sąvybėsir pradėjo augti Birštono, Druskininkų, Likėnų ir Palangos kurortai.
  • Šalyje išgaunama apie 18 rūšių mineralinio vandens, kuris naudojamas kaip geriamas ir gydymo tikslams.
  • Vietinį geriamą 11 pavadinimų natūralų mineralinį vandenį išpilsto 7 šalies įmonės.
  • Hidroelektrinės pagamina nuo 2 iki 3% visos šalyje pagaminamos elektros energijos.
  • Lietuvos teritorijoje vidutiniškai per metus iškrinta apie 750 mm kritulių; drėgmė – 78%
  • Šalyje net 178 dienos per metus yra lietingos.
  • Lietuviai priklauso 90 km Baltijos pajūrio.

Pagengta pagal Aplinkos ministerijos Visuomenės informavimo ir viešųjų ryšių skyriaus medžiagą.