Be muzikos, gyvenimas būtų klaida Print
Autorius: Administrator   

Pokalbis su dizaino studijos "Fonografika", kūrusios didžiausio Lietuvoje tarptautinio šiuolaikinės muzikos festivalio "be2gether" identiteą, kūrybos vadove Inga Pakštaite.

Ar festivalis atėjo pas dizainerį ar dizaineris pas festivalį?
Taip jau susiklostė, jog jau keletą metų „sukamės“ muzikos sferoje. Tuomet, kai į mus kreipėsi festivalio organizatoriai, neseniai buvome sukūrę interneto svetainę Alternatyviosios muzikos apdovanojimams A.LT 2006 (http://www.a-lt.org/2006/), o festivalio "be2gether" organizatoriai buvo nepatenkinti savaisiais svetainės kūrėjais, tad mes pradėjome dirbti nuo nulio.

Kokių muzikinių festivalių (pasaulinių, europinių) vizualinis stilius Jums imponuoja labiausiai?
Negalėtume pasakyti, kad mirštam iš susižavėjimo kurio nors festivalio stiliumi, jie visi neišvengiamai kompromisiniai: perkrauti, eklektiški ir t.t. Vieni, žinoma, geresni, kiti – prastesni. Viskas, ko gero, priklauso nuo muzikos, kuri festivalyje dominuoja. Tad ir festivalio vizualinis stilius mums dažniausiai artimesnis, kai dominuojanti muzika artima. Stebime Lietuvoje populiarių Roskilde (Danija), Sziget (Vengrija) festivalių dizaino evoliuciją. Patinka savitas festivalių Kunigunda Lunaria ir Mėnuo Juodaragis bei konceptualus, paprastas, lakoniškas ir „ideologiškai teisingas“ lietuviško punk festivalio „Darom“ stilius.

Ar spaudė terminai ir biudžetas? Kokia buvo projekto užduotis, apimtis ir problematika?
Terminai spaudė nuolat. Pirmojo, 2007 metų festivalio terminai buvo visiškai sunkiai suvokiami, nes, kaip jau minėjau, perėmėme kitų nebaigtus darbus ir dalis laiko jau buvo „suvalgyta“, daug ką reikėjo daryti nuo nulio. Gerai, kad bent festivalio logotipas jau buvo sukurtas, mes tiesiog stengėmės jį išnaudoti, „apkultūrinti“, pakreipti reikiama linkme. Tačiau darbų apimtis ir festivalių specifika, kai dalis informacijos tampa aiški tik paskutinę minutę, sąlygoja, jog „gaisrų gesinimo“ darbo stilius, turbūt, neišvengiamas. 2008 metais logotipą ir visą stilių kūrėme iš naujo, tad labai nemažai papildomo laiko „surijo“ naujo stiliaus kūrimas ir derinimas.2008 m. dalį darbų atlikome ne mes, ir tai, mūsų nuomone, nepasiteisino – atsirado įvairių festivalio stiliaus interpretacijų.

Ar taikote darbe kanadiečių dizainerio Bruce Mau metodiką – "Užduok teisingus klausimus, suprask problemą ir ieškok daug galimų sprendimo kelių"?. Gal turite savo darbo stilių?
Apie šį kanadiečių dizainerį ir jo metodiką neteko girdėti, tačiau dirbame, matyt, kažkaip panašiai. Visada viskas prasideda nuo pokalbio su užsakovu. Svarbu tol jį kamantinėti, kalbėti apie problemas, tikslus ir vizijas, kol pajaučiame, jog suprantame, ko jis tikisi. Ne visada tai pavyksta vienodai gerai, ne visada užsakovas pats žino, ko nori – kamantinėk nekamantinėjęs. Tokiais atvejais iniciatyvą bandome perimti į savo rankas ir siūlome sprendimus, sugestijuojame galimas koncepcijas. Sėkmė priklauso nuo to, kiek užsakovas mumis pasitiki.

Kokia panašaus dizaino projekto specifika?
Šis festivalis apima gan daug muzikinių stilių, jo muzikinė kryptis nėra vieninga, tad ir grafinis stilius nėra aiškus, iš anksto savaime suprantamas, padiktuotas aplinkybių. Bandome laviruoti, apimti kelis vizualinius „kodus“, įtikti dažnai nesuderinamų muzikos stilių fanams.Remdamiesi 2007 m. patirtimi, 2008-iems metams kūrėme tokį stilių, kurį galima būtų lengviau ir greičiau naudoti.

Kaip vyko kūrybinis procesas, idėjų atrinkimas?
Gan nemažai laiko teko ieškoti užsakovui priimtino spalvinio sprendimo. Dalį variantų teko atmesti vien dėl to, kad per mūsų „gamybinius“, kokybiškus ir preciziškai sukalibruotus monitorius mes matėme tikrąsias spalvas, tačiau užsakovas savuose kompiuteriuose matė visai ką kita. Ir čia turiu omenyje ne niuansus, tiesiog negalėjau patikėti savomis akimis – tarkim, padarėme „žalsvą“ sprendimą, o užsakovas telefonu kalbėjo apie „melsvą“... Kol šalia nesudėjome mūsų kompiuterių, tol negalėjome tuo patikėti. Teko rinktis saugesnį, atviresnių spalvų derinį, kurį daugmaž visi kompiuteriai rodytų panašiai.

Iš kur semiates idėjų? Iš kur ateina įkvėpimas?
Iš patirties ir aplinkos. O va įkvėpimas tiesiogiai susijęs su gera nuotaika.

Kiek dizaineriui svarbus technologijų išmanymas?
Dizaineriui būtina puikiai išmanyti technlogijas. Tapytojo technologijos – aliejus, tempera, akvarelė, dar šis bei tas. Dizaineris gi turi išmanyti daugmaž visas gamybines, leidybines ir programines technologijas, kitaip jis negalės dirbti.  

Ar svarbus vaidmuo buvo skirtas tipografijai?
Ne toks, kokio norėtųsi. Žinoma, visuose projektuose, kuriuos mes kuriame, stengiamės maksimaliai išnaudoti tipografikos žinias ir patirtį šioje sferoje. Tik va, retai kas tai pastebi ir įvertina. Dažniausiai žmonėms labiau rūpi išoriniai blizgučiai, efektas, nei vidinė darna ir kokybė.

Ar dizainerio kūryboje svarbi muzika?
Mums muzika labai svarbi. Ji sukuria lengvesnę, kūrybiškesnę darbo atmosferą. Juk „per jėgą“, „lydekai paliepus“ gero dizaino nesukursi, kaip užsakovai tai beįsivaizduotų. O pabendravus apie terminus, apmokėjimo sąlygas ir t.t. kūrybiškumas kuriam laikui kažkur išgaruoja.

Kokia muzika jus ikvepia, padeda dirbti ir generuoti idėjas?
Klausomės klasikinio džiazo (à la Miles Davis, Sonny Rollins, John Coltrane), ECM stiliaus džiazo (Keith Jarrett, Dave Holland), post punk, new wave, indie rock, dark wave, punk, grunge, trip-hop, alt metal, klasikinio roko stilių muzikos. Kaip ir dauguma lietuvių, esame Depeche Mode fanai, mėgstame (giliai įkvėpiame) Sigur Ros, Radiohead, Portishead, Editors, Thom Yorke, Kate Bush, Morrissey, Pixies, The Cure, Placebo, Talk Talk, Talking Heads, Brian Eno, King Crimson... Kartais pasiklausom free džiazo (Cecil Taylor, Don Cherry, Ed Blackwell, Ornette Coleman,The Art Ensemble Of Chicago – nors ši muzika ne itin tinka darbo metu). Mėgstame įvairią, kokybišką, gerą muziką.

Ar patys dalyvavote festivalyje? Kas labiausiai patiko?
Kiekvienais metais būtinai apsilankome festivalyje. Šiemet ypač laukėme Tricky pasirodymo, bet jis gan stipriai nuvylė – buvo ne itin subtilus, daug „rėkė“. Tačiau maloniai nustebino mažose scenose groję “alternatyvieji”, mažiau žinomi atlikėjai.

Ar esate dažni muzikinių festivalių kitose šalyse svečiai?
Ne. Tik kartą lankėmės Roskildės festivalyje Danijoje. Užtai nuolat lankomės Kaunas Jazz, Vilnius Jazz, Mama Jazz festivaliuose :)