Lietuviško interjero vizija Print
Autorius: Prof. dr. Vytautas Kibildis   

Prof. dr. Vytautas Kibildis vadovauja Vilniaus dailės akademijos Dizaino katedros daiktų dizaino studijai, aktyviai dirba baldų ir interjero dizaino srityse. Jūsų dėmesiui pristatomas V.Kibildžio straipnis, nagrinėjantis lietuviškojo interjero identitetą.

 

 

 

Parodoksalu, bet 1909 m. buvo surengta pirmoji Lietuvoje interjero paroda, buvusio Pranciškonų vienolyno patalpose, kuri vadinosi „Butų įrengimas“. Parodos keliami tikslai buvo aiškūs ir aktualūs: populiarinti būsto idėją, ugdyti visuomenės skonį, bei supažindinti visuomenę su dirbtuvių produkcija, pradedant projektais ir baigiant baldais.

Straipsnyje „Buto estetika“ parodos recenzentas J. Monkiewicz teigė, kad „ daikto forma, mastelis, medžiaga, turi atitikti jo paskirtį, kad tariamo grožio vaikymasis neprieštarautų utilitarumui“. Mano manymu, šis teiginys ir šiandien yra aktualus.

Ar egzistuoja lietuviškas interjeras?

Kalbant apie interjerą visuomet reiktų atskirti apie kokį interjerą kalbame, gyvenamąjį ar visuomeninį. Skiriasi jų paskirtis, skiriasi jų reikalavimai. Visuomeniniam interjerui sukurti kviečiamas profesionalus dizaineris (arba jį kuria pats architektas), gyvenamasis interjeras dažniausiai paliekamas savieigai, t.y. paliekamas šeimininko skoniui, kurį dažniausiai formuoja pasiūla, o kartais įtakoja ir originalesnis kaimyno interjeras.

Drįstu teigti, kad Lietuvoje nėra gilios gyvenamojo interjero tradicijos. Dar visai nesenai, vos prieš gerą šimtmetį, buvo pilka rąstų troba kaime, vakarietiško pavyzdžio dvarelis su įvairių stilių paveldėtais baldais arba tipinis miesčioniškas interjeras formuojamas atitinkamo laikmečio.

Todėl, mano manymu, negalime kalbėti apie lietuvišką stilių, kaip kad yra įvardinti angliškas arba prancūziškas stilius, pasižymintis interjero detalių gausa, kuriame būdinga karališkųjų stilių elegancija.

Kas nors galėtų paprieštarauti, ogi turėjom lietuvišką „Neringos kavinės stilių“. Kalbant apie „Neringos“ kavinę iš tiesų tai puikus, stilingas autorinis interjeras, bet sukurtas, remiantis ne lietuviškomis, o europinėmis 6-ojo dešimtmečio „new look“ (naujas įvaizdis) stiliaus tradicijomis. Ir į mūsų interjero istoriją įėjo būtent kaip stilingo savo laikmečio interjero pavyzdys. Beje „new look“ stiliaus baldų (trikampių, trapecinių staliukų, elegantiškų fotelių, kuriuos palengvindavo kūgio formos į apačią siaurėjančios kojelės) gerą dešimtmetį galėjo įsigyti ne vienas - jais buvo  prekiaujama baldų parduotuvėse.

Kas yra lietuviškas interjeras?

Interjeras sukurtas Lietuvoje? Interjeras, turintis lietuviškų etnografinių bruožų? Jei tai interjeras sukurtas Lietuvoje, tai vos dar prieš dvidešimt metų, jis tradiciškai atrodė taip:tapetai su gėlyčių ornamentu, žinoma ne lietuviški, sofa-lova, užtiesta dažniausiai Lenkijoje pirktu užtiesalu, geresniais atvejais – minkštas lietuviškas kampas „Aitvaras“. Didžiulė sekcija „Vilnius“ ar „Kaunas“, Lentvario kilimas, rudais latviškais dažais dažytos grindys, ar dar geriau linoliaumas imituojantis natūralų parketą. Virtuvė iki pusės dažyta aliejiniais dažais, geresniais atvejais sienos išklijuotos plytelėmis atgabentomis iš Baltarusijos ir „Šilutės“ virtuvės baldai, kurie kartais dengdavo net langus.

Jei lietuviškas interjeras yra interjeras  turintis etnografinių bruožų, tai tokių gyvenamųjų  interjerų iš viso vargu ar rasime, nebent koks liaudies menininkas bus sau sukonstravęs baldus, ar dailininkas įsigijęs smutkelių, ar kalinėtų kryžių. Etnografiniai interjerai jau seniai suvežti į Rumšiškes, jie neišlikę net kaimuose, kur dabar klęsti lakuotų sekcijų stilius ir pliušu dengti foteliai.

Kas kita – visuomeniniai interjerai. Įvairios klėtys ir smuklės dabar tokios madingos, kad pritaikomos net kinietiškoms kavinėms. Taip po šiaudiniais stogais sukinėjasi raodonu šilku aprengti padavėjai – tai turbūt ir yra lietuviškas stilius, kurį šiandien būtų galima pavadinti eklektiniu. Sunkiai kuris nors iš jūsų įsivaizduotų savo gyvenamąjį būstą daugiabučiame name, kurio sienos ir lubos iš medžio, o virtuvėje tradicinė krosnis. Dar sunkiau įsivaizduoti „lietuviško“ stiliaus ofisą ar Lietuvos ambasadą apstatytą etnografiniais baldais... ir t.t.
Taigi apie kokias lietuviško interjero tradicijas ir jų vystymą kalbame? Ar tai bus šiuolaikiškas interjeras su etnografinių motyvų baldais? Ar paliksime lietuvišką interjerą kaimui, sodyboms, kur jis mano manymu ir tiktų.

INTERJERO FUNKCIONALUMAS IR ESTETIKA

Stilių samprata

Apstatymas baldais yra susijęs su platesne mados dizaino koncepcija, kuri gali būti populiari būtent tuo metu, patiriant kaip to meto menininkai suvokė visuomenę. Gerai suprojektuotas pastatas sujungia visas eksterjero ir interjero sabybes.

Viktorijos laikų pastatas turi ne tik individualias eksterjero formas, bet ir unikalų interjero erdvių planą – tai yra, savo būdą kaip skirstyti ir sujungti interjero erdves ir „vedžioti“ per jas žmones. Kambarių unikalios dimensijos (matmenys, dydžiai) ir formos valdo baldų apstatymą bei jų išvaizdą šiose erdvėse. Kai baldais apstatomas šiuolaikinis ar epochinis pastatas, naudinga suprasti būtent to laikmečio esminę madą ir dizaino idėjas analizuojant daugelį meno formų, taip pat įtraukiant ir to laikmečio eksterjero architektūrą.
Apstatymas baldais gali būti naudojamas tam, kad susieti ir papildyti originalų pastato stilių. Kitas apstatymo metodas, kuris dažnai naudojamas šiandien, yra laisvas interjero ir eksterjero stilių miksas.

Vartotjas šiandien susiduria su plačiom baldų pasirinkimo galimybėm. Daugybė stilių ir tipų baldų, kurie dabar yra prieinami, suteikia galimybę sukurti kokią tik nori aplinką. Tačiau tokia gausi rinka gali būti paradoksali, nes ji sunkina apsisprendimo procesą. Terminologija, kuri susijusi su baldų stiliais tapo šiek tiek paini. Prieš nedaugelį metų vakaruose galima buvo tiesiog paklausti: „ar man naudoti epochinį („period“) ar modernų („modern“) stilių?“. Dabar mes greičiausiai išgirstume tokius terminus, kaip tradicinis ar šiuolaikinis. Modernus dažniau naudojamas su kokiu nors papildomu apibrėžiamuoju žodžiu, kaip kad Daniškas ar organiškas. Šiuos terminus yra gana sunku apibrėžti, nes jų papildomoji reikšmė iš dalies sutampa; individai suteikia jiems skirtingas interpretacijas ir nėra institucijos kuri nustatytų apibrėžimus, tiksliai žyminčius skirtumus.

Stiliai yra pritaikyti dabartiniam gyvenimui ir paplitusiems gamybos metodams. Pakeitimai gali vykti spalvų gamoje ir ornametikoje, bet negriaunant stiliaus charakteristikos.
Moderni adaptacija. Daugelis dabartinių baldų negali būti identifikuoti su kokiais nors ankstesniais projektais, taip pat negali būti susieti su naujomis modernaus stiliaus idėjomis. Interjero dizaineriai sukūrė ir įvairių hibridinių stilių, kurie atrodo turi populiarų potraukį. Vieni su siaubu stebi naujomis technologijomis imituojamus senesnius stilius, kiti mato iššūkį – pritaikyti naujas technologijas, naujus metodus ir taip nutiesti tiltus tarp praeities ir dabarties.

Klasikiniai šiuolaikinio stiliaus pavyzdžiai pasiekė aukštą meninio rafinuotumo lygį ir pripažino ryšį tarp modernios technologijos, linijos, estetikos, formos, spalvos ir tekstūros.
Turbūt pirmiausias svarstymas turėtų būti apie namų atmosferą. Tokios savybės kaip elegancija, komfortas, nuotaika ar paprastumas gali būti lengviau pasiekiamos per vieną stilių nei per kitą.

Be abejo, niekas negali būti tikras, kad jo skonis nepasikeis po penkių ar net po dviejų metų. Žmogus, pasirinkęs tradicinį stilių, gali imti juo bodėtis ir staiga ultra modernus baldų stilius jam gali pasirodyti labai patrauklus. Šį pasirinkimą veikiantys faktoriai yra paprastumas ir lengva priežiūra.

Idelus interjeras – tai interjeras, kuris nedeklaruoja savęs kaip interjeras. Jis laisvas nuo visų madingų stilių ir krypčių, ir teigia – gyventi yra malonu ir patogu. Interjeras, baldai neturi versti žmogaus jaustis nepatogiai, interjeras neturi atrodyti tarsi madingų tendencijų kratinys, jis turi pozityviai veikti žmogų funkcionalumo rėmuose. Interjeras turi būti logiškas, funkcionalus ir saikingas – turi būti pasiekta visiška harmonija tarp idėjos ir funkcijos. Labai svarbus emocinis faktorius tarp daiktų, žmogaus ir aplinkos. Psichologinis komfortas pasiekiams tuomet, kai kiekvienas gali realizuoti savo norus ir poreikius sukurtoje erdvėje.